Protingi sprendimai namams
Straipsniai

Tarandėje dėmesio vertos ne tik tvoros


(NAUJA STATYBA, 2003 m. gruodis, Nr.6)



Gyvenamųjų namų statybos technologijos ir projektai tampa vis racionalesni. Taip pasakęs, nieko nenustebinsi, tačiau kiekvienas susidūrimas su šio trivialaus teiginio patvirtinimu yra malonus. Beveik minimalistinės architektūros, detalėmis neperkrauto, tačiau labai jaukaus gyvenamojo namo įspūdį, kurį dar sustiprino sumaniai ir su meile sutvarkyta jo aplinka, paliko architekto Kazio Tamošėčio projekto realizacija Tarandėje.

APGALVOTI SPRENDIMAI KEIČIA NAMO IŠVAIZDĄ

Kaip matyti nuotraukose, šis vienaukštis 155m2 ploto gyvenamasis namas stovi ant šlaito krašto. Svečius ir sugrįžtančius šeimininkus "pasitinka" siauro fasado priebučio terasa (1 pav.). Nedidelės polikarbonatiniu fasadu dengtos pagrindinio įėjimo terasos formą ir apdaila architektas sukūrė ekspromtu, primygtinai prašomas namo savininkų, kuriems jau buvo pabodęs visų galimų variantų svarstymas. Užtat šiuo greitu sprendimu patenkinti visi. Terasos dangai daug lėšų nereikėjo, o pleišto formos maumedžio lentomis apkalta siena ir kukli tvorelė pagyvina galu į kiemo vartus pastatytą namą. Tiesa, maumedžio lentų spalva ilgainiui taps pilkai sidabrinė, tačiau ir tada ji derės prie sumaniai parinkto išorės sienų spalvų derinio.


Kai pamatėme, kad plaunant terasą nešvarus vanduo nuteka per plytelių siūles ant cokolio tinko, šeimininkas paaiškino, jog cokolis nutinkuotas vandeniui atspariu akriliniu tinku, todėl išteptas vietas bus galima nuplauti. Atsakingą požiūri į namo eksploataciją rodo ir vandens netaškanti žvirgždo nuogranda, trinkelėmis grįstas keliukas, nuolydis, nukreiptas tolyn nuo pastato, atstumiantis silikoninis sienų tinkas, prie kurio nelimpa nešvarumai ir vos keletas pakopų prie įėjimo terasos. "Prie pagrindinio įėjimo pakanka ir dviejų laiptelių, juk kada nors visi pasensime", - paaiškino šeimininkas.


Kitame siauro priekinio fasado kampe architektas suprojektavo panašaus ploto, tačiau po skardos stogu patenkančią ir maumedžio lentomis aprėmintą terasą (3 pav.). Ji buvo sumanyta kaip virtuvės, valgomojo ar svetainės tąsa, iš kur šeima gali stebėti apylinkes (4 pav.). Taigi tarp šių dviejų terasų esanti erdvi virtuvė su valgomuoju tapo lyg ir namo simetrijos ašimi. O minėtoji į šlaito pusę išsikišusi terasa, atremta ant dviejų betonu užpildytu vamzdžių, demonstruoja šeimininkų kūrybiškumą. Statant sudėtingo reljefo aplinkoje, formuojant sodybos sklypo dangą ir ją apželdinant, susikaupė nemažai riedulių, tačiau jie nebuvo išmesti ar užkasti, bet panaudoti itin netradiciniu būdu (5 pav.).


Namo savininkai pasakojo, kad daugelį svečių suklaidina medieną primenanti langų plastiko spalva. "Mediena, kad ir kaip ji būtų apdorota, vis tiek traukiasi, pleišėja, ją reikia nuolat dažyti. Kai kas sako, kad ji puikiai impregnuota, sudurstyta iš gabaliukų, tačiau tai jau ne mediena, o tik tas pats kitaip pavadintas plastikas, prisigėręs mirkalų, klijų ir lako, tad pigiau ir praktiškiau iš karto rinktis atitinkamos spalvos plastikinius langus", - savo pasirinkimą argumentavo šeimininkas.

TVIRTA PASTATO KONSTRUKCIJA

Savininkų pora pasakojo, kad racionaliais, pasitikėjimą keliančiais statybos būdais domėjosi ir Lietuvoje, ir užsienyje, lankė įvairias statybos parodas. Šeimininkas prasitarė, kad tai yra ne pirmas namas, kurį teko statyti, tad jau iš anksto žinojo, ko norėtų. Ankstesnė karti patirtis (didelis, bet nepatogus kelių aukštų namas ir brangi eksploatacija) padėjo lengviau apsispręsti.

Jų manymu, Suomijoje matytų karkasinės konstrukcijos gyvenamųjų namų pigi tik pirmais metais, norėjosi kažko solidesnio, bet greitai surenčiamo. Tokį poreikį patenkino vienoje parodoje pamatyti UAB "Statinių apšiltinimo medžiagos" polistireninio putplasčio blokeliai - liktiniai klojiniai (6 pav.). Patiko tai, kad juos labai paprasta montuoti, komplektą sudaro tik du gaminiai (paprastas ir sąraminis blokeliai) bei vienas pagalbinis elementas angokrasčiams ar pastato kampams užbaigti, o sienos iš jų - labai tvirtos ir šiltos. Į šių blokelių ertmes dedami armatūros strypai, po to jos užpildomos betono mišiniu, todėl monolitinė pastato konstrukcija nepalyginamai standesnė nei karkasinė. Tokioje sienoje labai patikimai apšiltinami angokrasčiai ir sąramos, joje galima numatyti didelias angas, nesudėtinga įstatyti kampinius langus (8 pav.), paprasta inkarais tvirtinti pertvarų mūrą, surenkamąsias perdangos plokštes (monolitinio gelžbetonio perdangas) ar stogą laikančias sijas.

Kartu su statybininkais dirbęs šeimininkas prisiminė, kad 12 blokelių aukščio namo sienos žiemos sąlygomis iškilo per savaitę: darbininkai kasdien vietoje maišomu betono mišiniu užpildydavo po dvi blokelių eiles. Orams atšilus, apie savaitę trūko išorės sienų tinkavimas.

 DĖL ESTETIKOS NEATSISAKYTA RACIONALUMO

Kiekvienas, patekęs į namo vidų, pastebi dailininko Laisvių Janulio sukurtą dekoratyvinį gano ir prie jo derančią raudono emalio keraminę krosnelę (9 pav.). Pasak menininko, nupiešęs ir suderinęs eskizą, šį darbą jis atliko per dvi dienas. Projektą jis kūrė jau įsivaizduodamas svetainės aplinką, apžiūrėjęs dar nepastatytą krosnelę ir įvertinęs apšvietimą. Pasak jo, buvo pasirinkta gerai įvaldyta technika: naudoti "Ten - Color" akriliniai dažai, paviršiaus faktūra išgauta smulkiagrūdžiu marmuro ir latekso tinku, naudotas restauracinis auksas, pigmentai, specialus lakas. Paklaustas, kuo šis darbas išsiskyrė iš kitų, dailininkas reagavo santūriai: "Kai turi idėją, tai bet kuris darbas atrodo ypatingas".

Nors šis dailininko darbas nėra vienintelis interjero akcentas, tačiau šiame name patalpos neperkrautos puošybos elementais, pretenzingais baldais ar kitomis detalėmis. Didelis dėmesys skirtas racionalioms patalpų vėdinimo bei šildymo sistemoms, patogiam apšvietimui.

Kalbėdami apie vidaus apdailą, šeimininkas prasitarė, kad kai kuriomis detalėmis (asketiškais spalvų tonais ir deriniais, varstomųjų durų ir staktų forma, net šiuolaikinių stumdomųjų durų apdaila; 10 pav.) buvo bandyta atkartoti prieškarinio Kauno modernių interjerų stilių. Vėliau paaiškėjo, kad kai kuriuos interjero sprendimus lėmė racionalus pasirinkimas. Pavyzdžiui, durys ir jų staktos faneruotos - medžio masyvo atsisakyta, nes ji džiūsta ir brinksta, tad anksčiau ar vėliau būtų atsiradę plyšių, taip pat ir problemų jas varstant, o fanerą visada galima pakeisti, atnaujinti. Tokie argumentai lėmė ir klojant šiuolaikinę grindų dangą iš sluoksniuotų plokščių. Patogumo kriterijus buvo svarbus ir renkantis dušo kabinų dydį, virtuvės įrangą.

SUDĖTINGAS RELJEFAS - DOVANA

Kalbėdamas apie aplinkinius panašiomis sąlygomis (sudėtingas reljefas) suprojektuotus sklypus pašnekovas apgailestavo, kas jų pranašumai dažniausiai neišnaudojami. Sklypų savininkai neįvertina įdomaus reljefo teikiamų galimybių arba įsivaizduoja, kad tai labai padidins statybos darbų kainą. Kai architektai bei želdinimo specialistai dirba nekūrybiškai, nukasinėjami šlaitai, daubos ar griovos užverčiamos geru dirvožemiu, iš vienos vietos į kitą vežamas gruntas, o įdomaus reljefo sklype išdygsta standartinės "trobos".

Kad gali būti ir kitaip, akivaizdžiai įsitikinome apžiūrinėdami šį gyvenamąjį namą. Iš jo sklypo nebuvo išvežta nė vieno kubinio metro žemės, visas iškasų gruntas sunaudotas siekiant pabrėžti reljefo savitumą. Iš grunto supylus puslankio formos pylimą, buvo paaukštintas šlaito viršus ir suformuota jaukesnė erdvė (11 pav.). Tiesa, pašnekovas pripažino, kad sprendimui išsaugoti sklype iškastą gruntą turėjo įtakos draugų suomių pasakojimas, kad ten paviršinis dirvožemio sluoksnis laikomas didele vertybe ir jo naudojimą griežtai reglamentuoja valstybė.

KOKIA YRA GARAŽO PASKIRTIS

Racionaliai apmąstytų detalių galima pamatyti trinkelėmis grįstoje kiemo dalyje ant šlaito. Pavyzdžiui, rodydamas garažą, savininkas retoriškai klausė, ar čia būtina akmens masės plytelių danga ir kodėl negalima panaudoti tų pačių trinkelių, kurias perkloti iš naujo yra pigiau bei paprasčiau nei kloti akmens masės ar betoninę dangą?

Svarstydamas, kokia yra garažo paskirtis (dydis, vieta), šeimininkas stebėjosi, kodėl gyvenamuosiuose namuose ši aiškiai utilitarios paskirties patalpa taip sureikšminama. Jis mano, kad į garažą investuoti daugiau, nei kainuoja jame stovėsiantis automobilis, tikrai neverta. Be to, ar taip jau dažnai savo automobilius mes paliekame garažuose? Juk automobiliai neretai pastatomi kieme ar net gatvėje prie namų, kad skubant nereikėtų gaišti laiko atidarinėjant vartus. Kokia prasmė mėtyti pinigus šildant garažą - ar tam, kad jame greičiau rūdytų automobilis?

Namo šeimininkas įsitikinęs, jog garažas turi būti atskirai nuo namo, nes kitaip į gyvenamąsias patalpas gali patekti išmetamųjų automobilio dujų, degalų garų. Be to, garažas anksčiau ar vėliau tampa atsarginių detalių , vejų priežiūros įrangos, buityje nereikalingų daiktų saugykla, tai kam, jo manymu, tokiu sandeliu paversti dalį namo?

Su aprašomo namo šeimininko nuomone galima ir nesutikti, tačiau akivaizdu, kad bent dalis viduriniosios klasės atstovų į savo būstą ir jį supančią aplinką pradeda žiūrėti racionaliau. Tai teikia vilties, kad kitos "Parandės", kurių, be abejo, dar nemažai išdygs aplink Vilnių ir kitus didžiuosius miestus, ilgainiui taps įprastais priemiesčių rajonais, kuriuose kaimynai varžysis ne dėl namo ploto ar aukštų skaičiaus, o dėl estetinės namų ir aplinkos išvaizdos bei stilingumo.

 

Arminas Štuopys